Psichikos liga – sutrikimas, kuris paveikia smegenų funkcijas, sutrikdo mąstymą, jausmus bei bendravimą. Žmogui, sergančiam psichikos liga, sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime.

Psichikos liga apriboja žmogaus sugebėjimą atlikti tam tikras funkcijas (pvz., kalbėtis su šeimos nariais, kreiptis pagalbos) ir tam tikrą vaidmenį (pvz., darbininko).

Psichinės ligos požymiai

Žmogus, turintis psichikos sutrikimų, neretai elgiasi neįprastai ir gąsdinamai, pvz., jis nerimauja ir tai būna išreikšta tam tikrais judesiais: vaikšto pirmyn ir atgal, blaškosi. Psichikos sutrikimas yra susijęs su baime ir bloga nuotaika. Tai gali pasireikšti to paties klausimo kartojimu, nesileidimu būti nuramintam, nebendravimu su aplinkiniais, pasyvumu ir tylumu. Tačiau greičiausiai pastebimas yra agresyvumas.

• Dažnai asmenys, turintys psichikos sutrikimų, gali ištisas valandas sėdėti savo kambaryje arba vaikščioti pirmyn atgal. Kartais jie visiškai atsisako valgyti kartu su šeima, labai ilgai rytais nenori keltis. Jie gali atsikelti ir miegoti visai kitokiu laiku nei kiti šeimos nariai ir dėl to tiesiog neįmanoma laikytis kokio nors režimo.
• Didžiulė problema iškyla, kai tokie asmenys nerodo susidomėjimo ir visiškai nežino, ką turi daryti su savimi. Dėl energijos praradimo darbus jie atlieka labai ilgai.
• Žmogus su psichikos negalia gali nesilaikyti asmens higienos reikalavimų. Taip pat gali keistai rengtis, pvz., jo drabužiai gali būti ryškūs, nesuderinti ar neatitinkantys sezono, kartais nešvarūs. Nors ir būdamas abejingas kai kuriems dalykams, toks žmogus gali nepaprastai rūpintis kitais, būti reiklus.

Kokie požymiai rodo rimtą psichikos krizę?

• „Balsų“ girdėjimas, nerimo būsena, psichinės pusiausvyros praradimo požymiai. Aiškūs įprastinio miego ir kėlimosi ritmo sutrikimai, net jeigu tai trunka vos keletą dienų. Pastebimas maitinimosi sutrikimas - pradeda be saiko valgyti arba visai nustoja maitintis. Pasitraukimas iš įprastinės veiklos ar baimės pojūtis.
• Depresija, kai bodimasi gyvenimu, apninka, gilus liūdesys, žmogus puola į visišką neviltį arba tampa bejėgis. Pradeda ruoštis savižudybei.
• Kiti nenormalaus elgesio būdai, kurie reiškiasi prieš pat ligos paūmėjamus (jeigu pastarųjų yra buvę).
• Patarimai, kaip bendrauti su žmogumi, sergančiu psichine liga
• Bendravimas turėtų prasidėti prieš ištariant pirmuosius žodžius. Kontaktas akimis, šypsena, veido išraiška, balso tonas, kvietimas išsikalbėti žmogų, turintį psichinę negalią, paskatins pasitikėti pašnekovu.
• Įtampa ir stresas gali turėti tam tikro poveikio žmogaus galimybėms funkcionuoti. Bendraujant su žmogumi įtampą stenkitės sumažinti iki minimalios.
• Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra skirtingo charakterio, nevienodai elgiasi. Bendraukite su kiekvienu žmogumi kaip su asmenybe. Paklauskite jų pačių, kaip jiems patogiau bendrauti, stenkitės maksimaliai atsižvelgti į jų poreikius, krizės metu išlikite ramūs ir stenkitės žmogų palaikyti. Paklauskite, ar galite kuo nors padėti, ar reikia ką nors informuoti ar pakviesti, ar žmogus vartoja vaistus ir ar jam reikia juos išgerti.
• Ne grasinkite, ne gudraukite - stenkitės įgyti žmogaus pasitikėjimą ir suvokti, kokia pagalba jam priimtiniausia.
• Žmogų, turintį psichinę negalią, skatinkite kalbėti konkrečia tema, paprašykite išdėstyti faktus, išreikšti savo nuomonę ir jausmus.
• Stenkitės nepamokslauti, elgtis oriai bei parodyti supratimą. Nekalbėkite ilgais sakiniais.
• Paaiškinimus pateikite aiškiai ir trumpai, reikalingą informaciją užrašykite.
• Nežeminkite jų ir kalbėdami nesižeminkite patys; kalbėkite kaip su suaugusiuoju, o ne kaip su vaiku. Šie asmenys nusipelnė tokios pat pagarbos kaip ir bet kuris žmogus.
• Jei pašnekovas užtęsia pokalbį, grįžta prie dalykų, kuriuos jau aptarėte, mandagiai jam pasakykite ir užbaikite pokalbį.

Bendraujant su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų:

• Reikėtų elgtis oriai – kaip su asmenybėmis.
• Nereikėtų siūlyti papildomos pagalbos ar specialaus bendravimo.
• Nereikėtų turėti išankstinių nuostatų, remiantis bendravimo patirtimi su kitais panašią negalią turinčiais žmonėmis.
• Nereikėtų galvoti, kad žmonės su psichikos sutrikimais yra labiau linkę į smurtą.
• Reikėtų nusiteikti draugiškai, sukurti jaukią ir saugią aplinką.
• Reikėtų žinoti, kad jie dažniausiai yra teisiškai kompetentingi – gali pasirašyti dokumentus ar duoti sutikimą gydymui.
• Nepamirškite atkreipti dėmesio į tai, kad šie žmonės turi suvokimo problemų arba yra žemesnio intelekto nei dauguma žmonių.
• Vertinti pašnekovo nuotaiką - jei žmogus su psichikos negalia susierzinęs, paklauskite jo ramiai, kuo galėtumėte jam padėti.
• Įsidėmėkite, kad žmonės su psichikos negalia gali dirbti, jie gali atlikti daug pareigų, kurios reikalauja tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų.
• Nemandagu pašnekovui nurodinėti, kas yra gerai, o kas yra blogai – jis pats tai žino.

Depresija

Depresija psichinė būsena, kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos praradimas. Šiam sutrikimui būdinga sulėtėjęs mąstymas, prislopę judesiai, bloga nuotaika, liūdesys, neviltis. Žmogus visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties ar artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, per menkai save vertina, praranda iniciatyvą, laikas jam tarsi sustoja, sulėtėja mąstymas, valia, elgesys pasidaro lėtas, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai dažnai sumažėja jo darbo produktyvumas, o užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę.

Dažniausiai nerandama jokio konkretaus preteksto, kuris būtų galėjęs sukelti depresiją. 10 – 40 % atvejų depresiją paskatina tipiškos situacijos: gyvenimo sąlygų pasikeitimas; artimų žmonių praradimas; ilgai trunkantys konfliktai; nusivylimai žmonėmis, savimi; situacijos, reikalaujančios atsisakyti įprastų dalykų.

Šiam sutrikimui atsirasti svarbu paveldimumas ir biologinė ligos kilmė.

Pagrindiniai depresijos simptomai

• Neviltis ir abejingumas, nelieka iniciatyvos, polėkio ar įkvėpimo, viskas krinta iš rankų, bet koks darbas tampa kankyne, pradeda kamuoti vidinis nerimas, sumažėja apetitas, atsiranda beprasmis blaškymasis.
• Kasdienė įprasta veikla, anksčiau atlikta automatiškai, dabar virsta sunkia, neįveikiama problema. Depresijos apimti žmonės save laiko nevykėliais, negabiais.
• Toks žmogus jaučiasi kaltas, niekam tikęs, bijo, kad kažkas nepavyks, jį kamuoja mieguistumas, apsunkusi galva.
• Dažniausias depresijos simptomas - miego sutrikimai.
• Žmonės skundžiasi, kad jiems liūdna, niekas jų nedomia, niekas nekelia džiaugsmo, jų gyvenimas be prošvaisčių, viskas atrodo beprasmiška, gyvenime nieko gero nebuvo, nėra ir nebus: „Ateitis beviltiška, tapau kitiems našta, verčiau mirti“.

Šizofrenija

Šizofrenija – progresuojanti smegenų liga, trukdanti aiškiai mąstyti, suvokti realybę, valdyti emocijas, daryti sprendimus, kitaip sakant, tai - kontakto su realybe praradimas.

Kas būdinga šiai ligai?

• Kliedesiai yra nerišlūs, keisti, mintys - neturinčios realaus pagrindo. Tačiau psichikos negalią turintiems asmenims jos atrodo realios ir jie gali tikėti, kad kažkas juos sekioja, planuoja nužudyti, „girdi" jų mintis, įterpia jas į jų protą, kontroliuoja jų jausmus, veiksmus ir impulsus magnetinėmis bangomis ar per radiją ir televiziją perduoda tik jiems skirtas žinias. Jie gali tikėti, kad yra labai žymūs, svarbūs, visagaliai asmenys, turintys įvairių sugebėjimų.
• Haliucinacijos yra jutimo, kylančio be realaus dirgiklio, suvokimas. Psichikos negalią turintys asmenys jas suvokia kaip realybę, todėl dažniausiai negali kritiškai jų vertinti. Haliucinacijos gali būti klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo. Šizofrenijai ypač būdingos klausos haliucinacijos: girdimi balsai, kurie komentuoja žmogaus elgesį, įžeidinėja, nurodinėja ką daryti.
• Sutrikęs mąstymas pasireiškia labai lengvai kylančiomis asociacijomis. Tokie asmenys kalbėdami šokinėja nuo temos prie temos, nepastebėdami, kad minčių posūkiai yra visiškai nelogiški. Minčių gali būti daug, jos slenka lėtai ar visai išnyksta. Asmenys, turintys psichikos negalią, gali kurti naujus žodžius, kurie aplinkiniams nesuprantami.

Patarimai, kaip bendrauti su žmogumi, sergančiu šizofrenija, ypač priepuolio metu:

• Pirmiausia stenkitės išlikti ramūs.
• Sumažinkite bet kokius kitus pašalinius garsus ar stimulus - išjunkite televizorių ar radiją, jeigu kambaryje yra kitų žmonių, paprašykite jų laikinai išeiti.
• Kalbėkite tik po vieną. Ką nors galima pasiūlyti, pvz.: „Atsisėskim ir pasikalbėkim" arba „atsisėskim ir pasėdėkim ramiai".
• Kalbėti reikėtų lėtai ir aiškiai, išlaikant normalų balso toną.
• Kalbėkite apie tai, ką matote žmogaus elgesyje, pvz.: „Jūs esate išsigandęs, piktas, nesuprantate, kas vyksta", „Pasakykite, ko Jūs bijote". Nenaudokite frazių, kurios žmogų žemina arba parodo Jūsų autoritetą, pvz.: „Elgiesi kaip vaikas“ arba „Darysi, kaip aš sakau“. Prireikus pakartokite klausimus arba komentarus, vartokite tuos pačius žodžius. Suteikite žmogui asmeninės erdvės. Nestovėkite per arti. Valdykite savo emocijas, nes tai gali dar labiau sujaudinti žmogų.
• Pasitaiko aplinkybių, kai kyla fizinio pavojaus ar prievartos galimybė. Tuomet ramiai pasišnekėti su žmogumi arba paskambinti kam nors telefonu ir pasikonsultuoti, kaip elgtis, nelieka laiko.
• Žmogus atsiduria kitoje realybėje, jo būsena - visiškai kita ir jis gali bandyti įgyvendinti tai, kas vyksta jo haliucinacijose, pvz., išdaužti langą. Jeigu žmogus grasina Jums ar Jūsų turtui, turite daryti viską, kad apgintumėte save ir kitus (ir patį žmogų).

Ko nedaryti?

• Nerėkite ir nešaukite.
• Žmogus gali Jūsų nesiklausyti, nes „balsai", kuriuos jis girdi, yra stipresni. Nekritikuokite. Žmogus negali logiškai mąstyti, bendrauti, aiškintis ar spręsti. Nežiūrėkite nuolat į akis, žiūrėkite kitur.

Neužstokite durų arba išėjimo. Svarstydami, ką toliau daryti, nesibarkite su kitais žmonėmis. Geriau, jei tai įmanoma, suteikti asmeniui pasirinkimą. Taip žmogus nepasijus bejėgis - pagalvos, jog dar kontroliuoja situaciją.